
Kristaus Žengimo į dangų šventė (L’Ascension) Prancūzijoje

Gegužės 29-oji Prancūzijoje 2025 metais pažymima kaip Kristaus žengimo į dangų diena (l’Ascension). Tai viena iš svarbiausių krikščioniškų švenčių ir oficiali valstybės šventė, kurios metu dauguma žmonių nedirba. Šventė yra kilnojama – ji visada minima 40 dienų po Velykų, ir todėl visada išpuola ketvirtadienį. Priklausomai nuo metų, šios datos gali keistis, bet 2025 metais ji sutampa su gegužės 29 diena.
Krikščioniškoji reikšmė
Ši šventė yra pagrįsta Naujojo Testamento pasakojimais. Pasak Evangelijų, po to, kai Jėzus Kristus prisikėlė iš numirusių, jis 40 dienų gyveno tarp mokinių, mokydamas ir kalbėdamas apie Dievo karalystę. Keturiasdešimtąją dieną jis buvo pakeltas į dangų mokinių akivaizdoje. Tai simbolizuoja jo grįžimą pas Dievą Tėvą ir baigiamąją prisikėlimo ciklo fazę.
Kristaus žengimas į dangų krikščionims reiškia ne tik fizinį atsiskyrimą, bet ir vilties bei amžinybės pažadą. Tai šventė, skatinanti tikinčiuosius apmąstyti savo tikėjimą, dvasingumą, gyvenimo prasmę ir dvasinę kelionę.
Valstybinė ir religinė šventė
Prancūzijoje l’Ascension yra oficialiai pripažinta švente nuo 1801 m. konkordato, kuris reglamentavo santykius tarp Prancūzijos valstybės ir Katalikų bažnyčios. Šią dieną dauguma įstaigų, mokyklų, bankų ir verslų nedirba, o miestai ir kaimai sulėtina savo ritmą.
Mišios l’Ascension proga vyksta visose šalies bažnyčiose. Tradiciškai tai yra džiaugsmo šventė, išreiškianti tikėjimo stiprybę ir viltį dėl Kristaus sugrįžimo pasaulio pabaigoje.
Tradicijos ir šventimo būdai
Nors l’Ascension yra religinė šventė, ją švenčia ir daugelis nereligingų ar pasaulietinių žmonių, pasinaudodami ja kaip ilgojo savaitgalio pradžia. Kadangi tai visada yra ketvirtadienis, prancūzai dažnai pasiima laisvą penktadienį – vadinamąjį „pont de l’Ascension“ (Ascensiono tilteliu). Tai leidžia džiaugtis keturių dienų savaitgaliu.
Daugelis šeimų išvyksta į gamtą, į kaimus ar jūros pakrantes. Tai labai populiarus metas trumpoms kelionėms, poilsiui, pasivaikščiojimams ar susitikimams su artimaisiais.
Kai kuriose vietovėse išliko šios tradicijos:
- Procesijos ar piligriminės kelionės į šventoves, pvz., Lurdą.
- Lauko mišios arba parapijos organizuojami bendruomeniniai pietūs.
- Vaikų ir jaunimo dalyvavimas gegužės mėnesio Marijos pagerbimo renginiuose.
Modernus požiūris ir turizmas
Nors religinė reikšmė lieka svarbi tikintiesiems, ši diena daugeliui žmonių tapo poilsio ir pabėgimo nuo kasdienybės galimybe. Viešbučiai, stovyklavietės, spa centrai ir oro linijos šiuo metu dažnai siūlo specialius savaitgalio pasiūlymus.
Turizmo centrai, ypač Paryžiuje, Provanso, Bretanės, Normandijos ir Rivjeros regionuose, pastebi lankytojų srauto padidėjimą. Miestuose muziejai, paminklai ir restoranai dažnai dirba šventės metu, nors mažesnėse vietovėse įstaigos gali būti uždarytos.
Gegužės 29 d. Prancūzijoje – tai ne tik religinė šventė, bet ir puiki galimybė sulėtinti tempą, pabūti su šeima, apmąstyti dvasinius dalykus arba tiesiog pasimėgauti pavasario gamta. Tai viena iš tų Prancūzijos švenčių, kur tradicija, tikėjimas ir poilsis gražiai susilieja į vieną bendrą kultūrinę patirtį.