Jubiliejinės Dainų šventės atgarsiai
„Dainų aidų aidais, dainų aidų aidais…“
2024 metų liepos 6 dieną Prancūzijos lietuvių moterų choras „Lietuvaitė“ dalyvavo jubiliejinės Dainų šventės finalinėje dalyje – Dainų dienoje „Kad giria žaliuotų“. Šventė nulingavo, nuaidėjo, o dainos vis dar skamba prisiminimuose ir širdyje. Kelios choristės dalinasi savo įspūdžiais iš šventės.
Rūta Merkevičiūtė pasakoja: „Į Dainų šventę grįžau kaip dalyvė po 10 metų pertraukos. Jausmas neišpasakytas. Dainų šventė – tai bendrumo, patriotiškumo ir vienybės simbolis. Mano didžiausi įspūdžiai prasideda nuo eisenos Vilniuje, kur kartu su choro „Lietuvaitė“ kolektyvu džiugiai žygiavome nuo Šv. Onos bažnyčios iki pat Vingio parko estrados. Per savo, kaip Dainų švenčių dalyvės patirtį, dar niekada nemačiau tiek palaikančių žmonių gatvėse. Labai malonu buvo girdėti palaikymo šūksnius: „Valio Prancūzijai!“, „Smagu, kad esate kartu!“, „Ačiū, kad sugrįžote!“. Na o šventei prasidėjus Lietuvos himno giedojimu buvo užduotas jautrumo ir pasididžiavimo Lietuva
tonas, kuris lydėjo ir kitose dainose – nuo naujausių chorinio dainavimo kūrinių („Tėvyne mūsų“, „Šaknys girių Žalgirinės“), iki visiems žinomų „Kur Giria Žaliuoja“, „Lietuviais esame mes gimę“ ir legendinės „Lietuva brangi“. Gera dainuoti kartu, gera būti kartu, gera palaikyti lietuviškumo tradicijas Prancūzijoje. Linkiu, kad Dainų šventė gyvuotų visą tūkstantį metų ir mums primintų, kad esame dainuojanti tauta, vienybę atrandanti linksmoje ir nostalgiškoje dainos natoje.“
Inga Prakapaitė pasakoja: „Simboliškai, lygiai prieš 10 metų, pirmą kartą dalyvavau Dainų šventėje kaip savanorė. Ir beklausant chorų pasirodymo Vingio parko estradoje sukirbėjo svajonė „o kad galėčiau kada nors ir aš čia dainuoti“. Svajonei buvo lemta išsipildyti su kaupu. Būti mažyte dalele tarp net 12 tūkstančių choristų lietuvių, suvažiavusių iš viso pasaulio – nenusakomas jausmas. Jau repeticijų metu užgrojus pirmiems orkestro akordams šiurpuliukai bėgiojo po kūną. O kokios emocijos liejosi, kai choristai spontaniškai pradėdavo „daryti bangą“ iki tol kol organizatoriai sustabdys ir paprašys: „Mielieji, rytoj per koncertą galite daryti bangą, bet kai tik šviesos užges –
sustojate.“ Ir choristai koncerto metu tiksliai pildė organizatorių pastabas. Dar kitas įsimintinas momentas, tai vyrų chorų išstojimas. Kai tik vyrai pradėdavo vieni savo dalį dainuoti, moterys merginos su tokiais susižavėjusiais veidais jų klausydavo… Tūkstančiai šypsenų, nuoširdus
džiaugsmas pabaigus dainą, melodijų ir dainų tekstų grožis, žmonės nesiskirstantys namo ir laukiantys dar ir dar liaudiškų dainų, kurias choristai užvedė jau pasibaigus televizijos transliacijai – tokia ta nuostabi Dainų šventės aura. Noriu padėkoti mūsų chorui „Lietuvaitė“ už didžiulį entuziazmą ir visas įdėtas pastangas, kad patektume į šią šventę. Taip pat organizatoriams, kurie jau ištisą šimtmetį organizuoja šią nuostabią šventę. Linkiu visiems – svajokite, nes svajonės būtinai pildosi!“
Teksto autorė: Inga Prakapaitė
