
Kas yra „Pentecôte“ ir „Lundi de Pentecôte“ Prancūzijoje?

Prancūzijos kalendoriuje gausu religinių švenčių, kurios atspindi šalies krikščioniškas šaknis. Viena iš jų – Pentecôte, arba Sekminės, bei jų palydovė – Lundi de Pentecôte, t. y. Sekminių pirmadienis. Šios dvi dienos turi tiek religinę, tiek kultūrinę, tiek ir socialinę reikšmę. Tačiau šių švenčių prasmė laikui bėgant keitėsi, ypač XXI a., kai Sekminių pirmadienis buvo paverstas „solidarumo diena“.
Šiame straipsnyje paaiškinsime, kas yra Sekminės (Pentecôte) ir jų pirmadienis (Lundi de Pentecôte) Prancūzijoje, kokia jų kilmė, reikšmė religijoje ir visuomenėje, bei kaip jos minimos šiandien.
1. Kas yra „Pentecôte“?
„Pentecôte“ – tai krikščioniška šventė, švenčiama penkiasdešimtą dieną po Velykų sekmadienio. Ji mini Šventosios Dvasios nužengimą ant apaštalų, kaip aprašyta Naujajame Testamente, Apaštalų darbų 2-ame skyriuje.
Šis įvykis laikomas oficialia Bažnyčios gimimo diena, nes po Šventosios Dvasios nužengimo apaštalai pradėjo viešai skelbti Evangeliją įvairiomis kalbomis. Tai simbolizuoja Bažnyčios universališkumą ir krikščionių bendruomenės pradžią.
Prancūzijoje, kaip ir daugelyje krikščioniškų šalių, „Pentecôte“ yra svarbi religinė šventė, bet kartu ir valstybinė šventė (jour férié), kurios metu daugelis žmonių nedirba.
2. Kada švenčiamos Sekminės?
Kadangi Sekminės skaičiuojamos nuo Velykų datos, jos nėra fiksuoto kalendoriaus dieną, bet visada būna sekmadienį. Sekminių data gali patekti į gegužės arba birželio mėnesį.
2025 metais Sekminės bus švenčiamos birželio 8 d. (sekmadienį).
3. Kas yra „Lundi de Pentecôte“?
„Lundi de Pentecôte“ – tai pirmadienis po Sekminių, iš pradžių buvęs papildoma religinė šventė, skirta maldoms, procesijoms ir poilsiui po Sekminių sekmadienio. Prancūzijoje ši diena ilgą laiką buvo oficialus valstybinis laisvadienis.
Tačiau jos statusas smarkiai pasikeitė po 2003 metų.
4. 2003 metų krizė ir „solidarumo diena“
2003 m. Prancūzijoje per vasaros karščio bangą žuvo daugiau kaip 15 000 vyresnio amžiaus žmonių, daugiausia vieniši seneliai, kuriems trūko priežiūros. Tai sukėlė šoką ir viešą diskusiją apie visuomenės atsakomybę už pažeidžiamus gyventojus.
Kaip atsakas, 2004 m. vyriausybė priėmė sprendimą paversti „Lundi de Pentecôte“ specialia „solidarumo diena“ (journée de solidarité). Tai reiškė, kad:
- Darbuotojai dirba šią dieną be papildomo atlygio;
- Darbdaviai perveda specialų mokestį į fondą, skirtą senyvo amžiaus žmonių ir neįgaliųjų priežiūrai;
- Ši diena tampa socialinio solidarumo simboliu.
Šis sprendimas sukėlė daug diskusijų, nes įstatymas buvo ne visai aiškus, o jo įgyvendinimas – nevienodas.
5. Dabartinė situacija
Nuo 2008 metų įstatymas pasikeitė: dabar įmonės ir institucijos gali pasirinkti, kurią dieną skirti solidarumo dienai – tai nebūtinai turi būti Sekminių pirmadienis.
Todėl šiandien situacija tokia:
- Kai kurios įmonės tą dieną dirba;
- Kai kurios suteikia ją kaip laisvadienį;
- Valstybinės institucijos dažniausiai nedirba;
- Mokyklos – priklauso nuo regiono.
Taigi, „Lundi de Pentecôte“ gali būti šventinė diena, bet ne visiems.
6. Kaip minimos Sekminės ir jų pirmadienis?
Religinėje praktikoje:
- Bažnyčiose rengiamos iškilmingos pamaldos;
- Giedamos giesmės Šventajai Dvasiai;
- Kai kuriose vietovėse vyksta procesijos arba palaiminimai gamtoje.
Sekuliarizuotoje visuomenėje:
- Daug žmonių išnaudoja šį laiką prailgintam savaitgaliui (le pont de Pentecôte);
- Keliauja prie jūros, į kalnus ar kaimą;
- Rengiamos šeimos iškylos, koncertai, vietiniai festivaliai.
7. Ką simbolizuoja ši šventė šiandien?
Sekminės ir jų pirmadienis Prancūzijoje šiandien simbolizuoja trijų lygių reikšmę:
- Religinę – primena Bažnyčios gimimą ir Šventosios Dvasios veikimą;
- Kultūrinę – tai svarbi šventė kalendoriuje, susijusi su tradicijomis ir bendryste;
- Socialinę – tai solidarumo su vyresniaisiais ir pažeidžiamais žmonėmis ženklas.„Pentecôte“ ir „Lundi de Pentecôte“ Prancūzijoje – tai ne tik istorinės krikščioniškos šventės, bet ir šiuolaikinės visuomenės atspindys. Sekminės primena apie dvasingumą ir bendruomenę, o jų pirmadienis – apie socialinę atsakomybę ir solidarumą su silpnesniais. Prancūzijoje šios dienos susipina tarp tradicijų, poilsio ir socialinio įsipareigojimo – unikalus švenčių ir vertybių derinys.